Advento laikas yra ir laukimo ir atsivertimo laikas. Mes laukiame to, kuris pas mus jau atėjo silpnas kaip ir mes, ir kuris vėl ateis šlovingai prisikėlęs. Mes laukiame jo atėjimo tačiau ne pasyviai: kad žemiški rūpesčiai nesukliudytų pasitikti ateinantį tavo Sūnų, – sakė pradžios malda. Lotynų kalbos tekstas kalba apie skubėjimą: in tui occursum filii festinantes. Kaip piemenys, Kalėdų naktį bėgo į prakartėlę pagarbinti Jėzaus, ir kaip Zachiejus, kuris skubėjo nulipti nuo šilkmedžio, kad priimtų Viešpatį. Skubėti pasitikti ateinantį Viešpatį reiškia eiti uoliai atsivertimo keliu.

O tas, kuris ryžtingai eina atsivertimo keliu arba, kaip sako šventas Benediktas, paliepimų keliu, to Širdis sustiprėja, ir jį apima neapsakomas meilės saldumas. Neapsakomas meilės saldumas, nes Viešpats jau yra arti mūsų. Jau mes galime mėgautis Jo artumu, dėl Dvasios, kurią gavome savo krikšto dieną. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Pažodžiui: jis panardinsi jus Šventoje Dvasioje, skelbė Jonas Krikštytojas. Atsiverskite, nes prisiartino Dangaus Karalystė. Jono Krikštytojo žodžiais šiandien Bažnyčia ragina mus atsiversti.

Atsiverskite, tai reiškia „Nusigręždami nuo savo nuodėmių, eikite pasitikti Dievo, besiartinančio Jėzaus.“ Antrame skaitinyje, šventasis Paulius nurodo vieną atsivertimo kelią: Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė. Kaip Kristus: Kristus priėmė nusidėjėlius. Kaip tik dėl to jam buvo priekaištaujama. Jis nebijo bendrauti su muitininkais, kalbėti su paleistuvėmis. Jėzus smerkia nuodėmę, bet nusidėjėlio nesmerkia. Niekas tavęs nepasmerkė? .. ir aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“, sakė Jis sugautai nusidėjėlei.

Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, o nusidėjėlių, – atkirto Jėzus tiems, kurie pasipiktino dėl to, kad jis valgė ir gėrė su muitininkais ir nusidėjėliais. Priimkite vienas kitą, kaip ir Kristus jus priėmė. Kad Kristus priimtų mus, turime prisipažinti, kad esame nusidėjėliai. Jeigu esame teisūs, tada Išganytojas mums visai nereikalingas. Dar daugiau, tuomet mes pasmerkiame kitus, tarsi kitų pasmerkimas nuteisintų mus pačius…. Pirmas skaitinys nurodė keliatą būdingų bruožų tos harmonijos, kurią atneš Dovydo atžala. Pirmasis bruožas yra galia kartu su teisybe: Pagal teisumą teis jis vargšus, … savo lūpų pūstelėjimu atneš mirtį nedorėliui.

Tačiau Jo stiprybė bus kartu su švelnumu ir net nuoširdumu. Tai jis išreiškia žodžiais: kūdikis, vaikas, mažas vaikas. Stiprybė, švelnumas, nuoširdumas, šie žodžiai pranašauja tai, kas bus Jėzuje. Stiprybė Jėzaus, kuris įsakinėja vėjams ir vandeniui. (Lk 8, 25) ir kuris grąžina gyvybę mirusiesiems: Jayro dukrai, Lozoriui. Didi Jėzaus stiprybė, bet taip pat didis Jo švelnumas, vaikams ir ypač nusidėjėliams. Jėzus buvo Jesės šaknies atžala, kuri tapo ženklu tautoms. Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus, – sakė šimtininkas, kuris, tam tikra prasme, yra atstovas tų, kurie yra pašaukti įeiti į mesijinę karalystę. Šiandien su manimi būsi rojuje, – sakė Jėzus gerajam nusikaltėliui.

Jo asmenyje, visi nusidėjėliai žmonės, tai yra visi žmonės, kurie atsigręžia į Jėzų, bent jau tie, kurie neatstumia jo, yra sutaikinti su Dievu. Be to mesijinės karalystės pradžia yra taip pat šeima. štai tavo sūnus!, – tarė Jėzus Marijai. Paskui Jis tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. Jėzus atėjo į pasaulį įkurti naują šeimą, į kurią visi žmonės yra pašaukti įeiti. Įeiti į šią šeimą reiškia tapti Dievo Sūnumi, Jėzaus Dievo sūnaus pagal prigimtį broliu. Šį advento metą, atsigręžkime į Mariją, Jėzaus motiną tapusią mūsų motina, tikrąja gyvųjų motina (plg. KBK 2618).

Mąstykime apie ją. Ji laukiasi Jėzaus. Ji yra tobula Dievo padangtė tarp žmonių (Apr 21,3). Tegu padeda ji mums geriau suvokti ir įgyvendinti tuos Pauliaus žodžius, kurie apibūdina mūsų gyvenimo reikšmingiausiąsias realybes: …jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia. (1 Kor 3, 16-17) ir Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu (2 Kor 6,16b) Tegu Viešpats vaikštinėja mumyse, kaip prieš nuopuolį, kaip Jis vaikščiojo Edeno sode pavakario vėjeliui dvelkiant. Tada mes nesislėpsime nuo Viešpaties Dievo veido, bet eisime sutikti ir garbinti jį.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/482-ii-advento-sekmadienis-homilija-2016-a.html