Dažnai yra naudinga — kad mūsų nuolankumas nesumažėtų — kad kiti pasimokytų iš mūsų netobulumų ir mums juos primintų.

Kada žmogus nusižemina dėl savo trūkumų, jis lengvai nuramina kitus ir be vargo susitaikina su tais, lame yra prieš jį sukilę.

Nuolankųjį Dievas globoja ir jį išlaisvina; Jis jį myli ir jį guodžia; Jis jam gausiai duoda malonių ir pažeminęs išaukština garbėje.

Jis patiki nuolankiajam savo paslaptis.

Jis jį švelniai glaudžia prie savęs.

Nors ir labiausiai būtų suniekintas, nuolankusis dar nepameta ramumo, nes jis remiasi ne pasauliu, bet Dievu.

Nemanyk esąs pažengęs tobulybėje, jei nemanai esąs žemiau visų kitų.

Šaltinis: Tomas Kempietis. Kristaus sekimas. Leidykla Ardor, 1994. 2 knyga, 2 skyrius. 
http://www.prodeoetpatria.lt/index.php/baznycia/21-knygos-tikejimas-baznycia/315-kristaus-sekimas