Mato 11,2-6. Jonas, išgirdęs kalėjime (į kurį jį įmetė Erodas Antipas, praėjus šiek tiek laiko po to, kai jis pradėjo savo viešąją tarnystę, žr. Mato 4, 12 ir Mt 14, 3 ir t. t.) apie Kristaus darbus. – T. y. apie kai kuriuos iš daugelio Jo stebuklų ir t. t. – Pasiuntė du savo mokinius. – Ne todėl, kad pats abejojo, bet norėdamas patvirtinti jų tikėjimą. Ir jie paklausė: „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti?” – Būtent Mesijas. Ar mums laukti kito – tokio asmens?”

Turint omenyje, kokį aiškų įrodymą Jonas gavo stebuklingu ženklu iš dangaus, kad Jėzus yra Mesijas (žr. Jn 1, 33), ir kokius aiškius bei pakartotinus šios tiesos liudijimus jis pats davė, negalima pagrįstai manyti, kad dabar jis tuo abejojo. Tačiau kai kurie Jo mokiniai, pasipiktinę ir nusivylę ilgu įkalinimu, taip pat Kristaus bendravimo laisve, taip besiskiriančia nuo jų mokytojo ir jo mokinių griežtumo, galėjo pradėti tuo abejoti. Todėl Jonas galėjo manyti, kad būtina jiems sudaryti sąlygas gauti papildomą patvirtinimą”. – Dodridžas. Būtent tuo metu, pasak Luko (Lk 7, 21), Jėzus išgydė daugelį jų nuo ligų ir negalių. Todėl Jis tarė šiems mokiniams: „Eikite ir apsakykite Jonui tuos dalykus, kuriuos čia girdite ir matote.” Tai yra stipresnis įrodymas, kad aš esu Mesijas, nei bet kokie nepagristi teiginiai. Plg. Iz 35, 5-6; Iz 61, 1. Ir palaimintas, kas nesipiktins manimi – Arba nesuabejos, kad aš esu Mesijas, dėl blogų aplinkybių, kuriomis pasirodžiau. Nes daugelis bus paskatinti tuo abejoti, nepaisydami visų įrodymų, kuriuos apie tai pateikiau ir pateiksiu.

Šaltinis: https://biblehub.com/commentaries/matthew/11-2.htm