Pasakojimas apie sunkiai sergančią katalikę mergaitę protestantų ligoninėje. Jos karštis siekė 41 laipsnį. Atėjus kunigui ir suteikus Paskutinį patepimą, mergaitės karštis netikėtai nukrito dviem laipsniais. Ji pasijuto lengviau. Gydytojas, pamatęs tai, nustebo ir pasakė, kad kunigas turėtų dažniau lankyti ligoninę. Pasakojimas iliustruoja Sakramentų, ypač Paskutinio patepimo, galią ne tik sielai, bet ir kūnui.

Vienoje protestantų ligoninėje gulėjo ir sunkiai serganti 17 metų katalikė mergaitė. Pamatęs, kad mergaitės karštis pasiekė 41 laipsnį, gydytojas palingavo galvą ir tarė gailestingajai seseriai: „Prižiūrėkite tą mergaitę. Ji greičiausiai nebeilgai gyvens.“ Tai nugirdusi mergaitė paprašė kunigo. Kada kunigas išėjo, gydytojas grįžo pas mergaitę ir vėl patikrino jos temperatūrą, galvodamas, kad nuo susijaudinimo teikiant Paskutinį patepimą ji bus labiau pakilusi. Pažiūrėjęs į termometrą, gydytojas nustebęs sušuko: „Tai burtai! Tėra tik 39 laipsniai! Karštis puolęs dviem laipsniais!“ Mergaitė tarė: „Ponas gydytojau, man dabar daug lengviau.“ Nieko nesakęs gydytojas prasišalino. Kada jis vėl susitiko katalikų kunigą, prisiminė tą įvykį ir tarė: „Gerbiamasis, tamsta turi dažniau lankyti mūsų ligoninę.“