Pasakojimas apie karalių Ezekiją, kuriam pranašas Izaijas pranešė, kad jis greit mirs. Karalius atgailavo ir meldėsi, ir Dievas jam pridėjo penkiolika gyvenimo metų. Taip pat minima regėjimas, kuriame velnias klausė Dievą, kodėl Jam neatleidžia, nors pats Dievas atleidžia žmonėms. Dievas atsakė, ar velnias bent kartą atsiprašė. Pasakojimas pabrėžia atgailos, maldos ir klusnumo Dievui svarbą.

Pas karalių Ezekiją atėjo pranašas Izaijas ir ragino taisyti gyvenimą, nes greit jau mirsiąs. Karalius susiprato, ėmė melstis ir atgailauti. Tada atėjo pas jį pranašas antrą kartą ir pranešė Dievo žodį: „Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras ir pailginsiu dar penkiolika metų tavo gyvenimą.“ — Vienas šventasis dvasios regėjime matęs, kaip prie Dievo sosto prisiartinęs velnias ir taręs Dievui: „Kodėl Tu man neatleidi, nors aš tik vieną kartą nusidėjau? Žiūrėk, kiek kartų Tave įžeidžia net išmintingiausi žmonės!“ — „O ar tu bent kartą atsiprašei manęs?“ paklausęs Dievas. — „Jei nedarysite atgailos, visi taip pat pražūsite.“ (Lk 13, 5).