Senovėje gyveno ištikimi draugai Damonas ir Pintijas. Tironas Dionizas pasmerkė vieną mirti, bet leido sutvarkyti reikalus, o kitas pasiliko užstatu, pasižadėjęs mirti, jei draugas negrįš. Kai laikas baigėsi, užstatas tikino, kad draugas nepažeis priesaikos, ir prašė palaukti. Draugas grįžo, o tironas, nustebintas jų ištikimybės, paleido abu.

Pagoniškoje senovėje gyveno du ištikimi draugai Damonas ir Pintijas. Vieną jų tironas Dionizas pasmerkė mirti. Pasmerktasis išsiprašė leisti jam sutvarkyti namų reikalus. Antrasis draugas pasiliko kaip užstatas ir pasižadėjo už draugą mirti, jei tas negrįžtų. Jau baigėsi nustatytas laikas, o atleistojo vis nebuvo. Bet likęs pas Dionizą tvirtino, kad jo draugas nelaužysiąs priesaikos, ir prašė dar kiek luktelti. Netrukus tasai ir atvyko. Tironas stebėjosi draugų ištikimybe ir abu atleido gyvus ir sveikus.