Pranašas Danielis paaiškina Babilono karaliaus Nabuchodonosaro sapną apie didžiulę statulą, simbolizuojančią viena po kitos eisiančias karalystes, kurias galiausiai pakeis Dievo įsteigta, amžinai gyvuosianti karalystė – Katalikų Bažnyčia.

Vieną sykį Babilono karalius Nabuchodonosaras sapne matė prieš save stovinčią didžiulę statulą, kurios galva buvo auksinė, krūtinė ir rankos sidabrinės, strėnos ir kulšys varinės, blauzdos geležinės, o pėdų dalis geležinė, dalis molinė. Tuo tarpu atskilo nuo kalno akmuo ir, sudavęs į statulos kojas, ją parvertė ir sutrupino į dulkes. Pats tasai akmuo išaugo į didelį kalną ir pripildė visą žemę. Pranašas Danielis išaiškino tą sapną, kad toji statula reiškia kelias viena po kitos eisiančias karalystes. Aukso galva – tai Nabuchodonosaro karalystė. Po jos bus kita kiek silpnesnė. Jai neužilgo žlugus iškils kita. Pagaliau viską pavergs paskutinė labai stipri ir galinga karalystė. Bet ir ji neilgai tesilaikys. Tuo metu V. Dievas įsteigs naują ant žemės karalystę, kuri nugalės anas visas ir pati per amžius gyvuos. Taip iš tikrųjų ir atsitiko. Po Nabuchodonosaro mirties tuojau iškilo persų karalystė. Po kiek laiko juos nugalėjo graikai. Pagaliau visos tais laikais žmonėms žinomos šalys pateko romėnų valdžion. Tuo laiku Išganytojas įsteigė Kat. Bažnyčią, kuri jau beveik du tūkstančius metų ne vien tebesilaiko, bet kasdien vis auga, nors visos anos ir daug dar kitų karalysčių jau seniai žlugo.