Per žiaurų krikščionių persekiojimą Japonijoje, keturių metų berniukas misionieriui parodė savo pasirengimą mirti už Kristų, sakydamas, kad kartos „Jėzau, Marija!“, kol bus nukirsta galva, ir klausdamas, kas dar reikėtų daryti. Tai iliustruoja jo nepaprastą tikėjimą ir drąsą.

Japonijoje buvo baisūs krikščionių persekiojimai. Tūkstančiai tikinčiųjų buvo žiauriausiai išžudyti. Kartą keturių metų japoniukas priėjo prie misionieriaus ir paklausė, ar iš tiesų krikščionys turi mirti už Kristų. Misionierius paglostė gerąjį vaikiuką, atsakė į jo klausimą ir tarė: „O ką tu darytumei, jei tektų už Kristų mirti?“ — „Aš šitaip padaryčiau!“ Ir mažasis Kristaus sekėjas atsiklaupė, sukryžiavo rankas ant krūtinės ir palenkė galvą taip, kad galima būtų ją lengvai nukirsti. „Bet ką tu darytumei, jei budelis atsisakytų tave žudyti?“ Paklausė vėl misionierius. Vaikiukas kiek pagalvojęs atsakė: „Aš imčiau kartoti: Jėzau, Marija! Jėzau, Marija! kol galvą nukirstų.“ Čia berniukas pakilo, apsikabino misionierių ir tarė: „Gerasis tėve! Pasakyk, kas dar reiktų tada sakyti?“