Karalius Otonas I, jau tris kartus dovanojęs broliui už sukilimą, ketvirtą kartą nusprendė jį nubausti mirtimi. Tačiau per Kalėdų Mišias išgirdęs Evangelijos žodžius apie atleidimą „septyniasdešimt kartų septynių kartų“, jis susijaudino, atleido broliui ir kaip kalėdinę dovaną paskyrė jam valdyti kraštą.

Prieš karalių Otoną I (Otto) (936–973) tris kartus buvo sukilęs jo brolis ir tik motinai Matildai užtariant jam buvo vis dovanojama. Kada jis sukilo ir kevirtą kartą, Otonas nutarė broliui nebedovanoti ir atitinkamai jį nubausti. Bet štai per Kalėdas, kada karalius klausė šv. Mišių, į bažnyčią įeina atgailos drabužiuose nusikaltėlis brolis, puola prie karaliaus kojų ir prašo atleisti. Otonas rūsčiai pažvelgė į brolį ir aštriu tonu atsakė: „Tris kartus tau atleidau, o dabar tau bus galva nukirsdinta.“ Tuo momentu kunigas, kurs laikė šv. Mišias, balsiai perskaitė Evangelijos vietą, kur šv. Petras klausė Kristų: „Viešpatie, kiek sykių aš turiu atleisti savo broliui, kada jis man nusideda? ar iki septynių?“ Jėzus jam tarė: „Aš nesakau tau iki septynių, but iki septyniasdešimt kartų septynių kartų“ (Mt 18, 21–22). Tie žodžiai karalių sujaudino. Jis apsiašarojęs pakėlė brolį nuo žemės, dovanojo bausmę ir, kalėdinės dovanos vietoje, pavedė jam valdyti Bavarų kraštą.