Romoje Chrizantas, studijavęs filosofiją, nerado atsakymų į pagrindinius gyvenimo klausimus. Gavęs į rankas Evangeliją, jis rado ilgai ieškotas tiesas ir tapo krikščionimi. Jo tėvas bandė jį atitraukti nuo tikėjimo siūlydamas pasaulietiškus malonumus, bet Chrizantas išliko tvirtas.

Apie pusę trečiojo šimtmečio iš Aleksandrijos miesto nukeliavo į Romą vienas garbus vyras Polemijus. Ciesorius mielai priėmė jį į savo padėjėjus ir paskyrė jam vietą senate. Polemijus turėjo labai gabų sūnų Chrizantą. Chrizantas išsimokė filosofijos, bet niekur nesurado tikrojo išsprendimo pagrindinių gyvenimo klausimų, kaip antai: pasaulio pradžios, žmogaus paskyrimo, pasaulio santvarkos priežasties ir t. t. Nuvykus į Romą, į Chrizanto rankas patenka Evangelijų knyga. Pradėjęs skaityti lig to laiko nematytą raštą, Chrizantas neatsitraukdamas jį skaitė, kol pagaliau surado ilgai ieškotų tiesų. Tuojau išsimokė krikščionių mokslo pagrindinių tiesų, pasikrikštydino ir liko uoliu krikščionimi. Sužinojęs apie tai, Polemijus suėmė savo tikrąjį sūnų ir, neišsižadantį Kristaus, uždarė kalėjime. Polemijaus draugai pradėjo prikalbinėti tėvą, kad verčiau parengtų sūnui puikius rūmus su gardžiausiais valgiais ir gražiausiomis merginomis, nes tik pasaulio tuštybės ir kūno geidulių patenkinimas įstengia atitraukti žmogų nuo pamėgtų aukštų minčių. Deja, ir didžiausios ištvirkusių moteriškių pastangos neįstengė sulaužyti Chrizanto valios. Chrizantas išliko skaistus ir nė iš tolo neprisileisdavo ištvirkėlių.