Sulaukę Velykų laiko vidurio, šiandien švenčiame Gerojo Ganytojo sekmadienį. Ezekielio knygoje Viešpats priekaištavo Izraelio ganytojams dėl jų nusikaltimų. Jie neprižiūrėjo jiems patikėtų avių. Jie paliko jas išsisklaidyti. Dėl to Viešpats paskelbė: Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis ir jų ieškosiu. (Ez 34, 11) Jėzus yra paskelbtasis gerasis ganytojas. Manosios avys klauso mano balso; … Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą. (Jn 10, 27–28) Manosios avys klauso mano balso… (Jn 10, 27)

Viename garde keletas bandų nakvoja kartu. Ryte kiekvienas savininkas išleidžia savo bandą, kad vestų ją į vešlias ganyklas. Jis atidaro duris ir šaukia. Iškart jo avys, ir vien tik savosios, spaudžiasi ir išeina paskui jį. Manosios avys klauso mano balso. (Jn 10, 27) Šį balsą, būtent Gerojo Ganytojo balsą, mes girdime per Žodžio liturgiją, kuri yra pirmoji Mišių dalis, nes Jis pats kalba, kai Bažnyčioje yra skaitomas Šventasis Raštas. Šiandienos Mišios prasidėjo žodžiu „Misericordia“. Tai buvo įžangos giesmės pirmasis žodis. „Misericordia Domini plena est terra“.

Viešpaties gailestingumo pilna žemė. Tai yra šauksmas, geriau sakyti, kvietimas, kuriuo į mus kreipiasi Gerasis Ganytojas. Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas. (Lk 6, 36) Tai sako šiais metais Bažnyčia popiežiaus Pranciškaus balsu. Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. (Jn 10, 27) Išėjusios iš gardo, kur nakvojo, avys eina paskui ganytoją. Jis pažįsta jas, nes jis myli jas. Kadangi Geras Ganytojas myli, ir kokiu mastu myli, tiek jis pažįsta, o ką jis pažįsta, tą jis myli. (Dom Guillerrand)

Nėra gerai pažįstamas tas, kuris nevertinamas ar nemylimas. Pažinti, mylėti, duoti gyvenimą, atiduoti savo gyvybę – tai yra dieviškojo ir krikščioniškojo gyvenimo logika. Amžinasis gyvenimas. Šie žodžiai keletą kartų pakartojami šiandienos mišių skaitiniuose. Įeiti į amžinąjį gyvenimą – tai yra pašaukimas kiekvieno žmogaus, visų žmonių. Mes visi esame pašaukti tapti nariais tos milžiniškos, nesuskaitomos minios iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų ir stovėti priešais sostą ir Avinėlį. (plg. Jn 7, 9)

Tenai nebus nei alkio, nei troškulio, nei ašarų. Jau dabar gerasis Ganytojas duoda savo gyvybę, kuri yra amžinasis gyvenimas. Mes giliau gyvename jo gyvybe, jeigu klausome jo žodžių su tikėjimu ir jeigu įgyvendiname juos. Manosios avys klauso mano balso;… Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą (Jn 10, 27–28); ir Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. (Jn 6, 35) Mūsų šio laimingo gyvenimo alkį ir troškulį Jėzus malšina ypač sakramentais, kurie yra „didingo Dievo darbai“. Vanduo ir kraujas, kurie ištekėjo iš perdurtos Jėzaus širdies, reiškia, kad Jėzus yra sakramentų šaltinis.

Tai priminė Jėzus šventajai Faustinai ir pasauliui, rodydamas savo širdį, iš kurios ištryško du spinduliai. Pats Jėzus paaiškino: Baltas spindulys reiškia vandenį, kuris nuteisina sielas; raudonas spindulys reiškia kraują, kuris yra sielų gyvenimas… Vanduo, kuris nuteisina sielas, – tai pirmiausiai krikšto vanduo. Tačiau Naujasis, Dievo vaiko, gyvenimas dėl nuodėmės gali nusilpti ir net būti prarastas. (KBK 1420) Išpažinties sakramentu esame nuplauti, nuteisinti (1 Kor 6, 11), susitaikinti su Dievu (2 Kor 5, 20).

Raudonas spindulys reiškia kraują, kuris yra sielų gyvenimas. Jėzus tapo ne tik ganytoju, bet taip pat maistu ir gėrimu. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą. (Jn 6, 54) Ganytojas tapo mums tarsi tyliu ėriuku, vedamu pjauti (Iz 53, 7). Jis atidavė savo gyvybę, bet ir turėjo galią vėl ją atsiimti, kad ir mums ją perduotų (plg. Jn 10,18) ir kad iš jo pilnatvės visi mes gautume (Jn 1, 16). Tačiau sekant paskui Jį, mums reikia pereiti per ašarų klonius ir tamsiausius slėnius (Ps 23, 4), apie kuriuos rašo psalmininkas.

Viešpats perėjo pirma mūsų, o dabar Jis lydi mus: nebijau jokio pavojaus, nes tu su manimi. (Ps 23, 4) Jėzaus kryžius tapo ganytojo lazda ir vėzdu (plg. Ps 23, 4) . Jis švelniai veda mus. Be to, mūsų kryžiai tampa viena su Jo kryžiumi. Ir psalmė tęsia: Tu padengi man stalą mano priešų matomoje vietoje. (Ps 23, 5) Šiandien Viešpats padengė mums Eucharistijos stalą. Sekmadienis iš sekmadienio, diena iš dienos Jis vedžioja mus prie gyvybės vandens šaltinių, ten, kur bus švenčiamas Avinėlio vestuvių pokylis, dangiškojoje Jeruzalėje. (KBK 1329).

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/450-iv-velyk%C5%B3-sekmadienis-homilija-c-metai-2016.html