Viešajame gyvenime vis dažniau pasigirsta, kad valdžia privalo tarnauti žmonėms. Šį teiginį, bent jau žodžiais, išpažįsta visų lygių politikai. Priešingai kalbėti būtų „nekorektiška“. Nors gyvenime netrūksta piktnaudžiavimo valdžia ar autoritarinio valdymo patirčių, visuotinis suvokimas, kad valdžia privalo tarnauti, jau yra nemenkas pasiekimas. Sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos sistemos mums tapo savaime suprantamu ir neatsiejamu civilizacijos dėmeniu. Tačiau per menkai prisimename – o kai kas sąmoningai norėtų nutylėti – šių dalykų ryšį su krikščioniškąja kultūra. Tarnaujančios valdžios samprata taip pat susijusi su krikščionybe. Jėzaus mokiniai turėjo ne tik išgirsti pamoką apie valdžią, bet ir išgyventi jos patvirtinimą ant kryžiaus.

Du apaštalai norėjo valdžios sau, o likusieji dešimt jiems to pavydėjo. Tai aiškiai parodo, kad valdžią jie suprato anaiptol ne kaip tarnystę. Tarnaujanti valdžia stengiasi atsiliepti į jai patikėtų žmonių poreikius. Tokia valdžia nori įsiklausyti ir suvokti, ko reikia žmonėms, už kuriuos ji imasi atsakomybės. Tokia valdžia negali siekti vien savanaudiškų tikslų. Jėzus priduria, jog valdžios įsipareigojimas drauge reiškia pasirengimą priimti kentėjimus. Skausmingos valdžios patirtys gali būti labai kasdieniškos – nepaisant gerų intencijų juk ne visada įmanoma numatyti rezultatus, už vadovaujančiųjų pastangas žmonės neretai atsilygina nedėkingumu, net šmeižtu.

Valdžia kaip tarnystė įmanoma bet kokioje politinėje santvarkoje, tiek monarchinėje, tiek demokratinėje. Vien demokratinė procedūra negarantuoja, kad išrinktieji atstovai būtinai vadovausis tarnystės dvasia. Rinkėjai dažnai leidžiasi apmulkinami populistų demagogijos ar viešųjų ryšių specialistų manipuliacijų. Nesvarbu taip pat veiklos sfera: galima vadovautis tarnystės dvasia valdant valstybę, vadovaujant žiniasklaidai, verslo įmonei, šeimai ar parapijai. Tarnavimo nuostata prasideda širdyje: tai pagarbus dėmesys kitam žmogui, jo vargams ir poreikiams.

Sutelkus dėmesį į tarnavimą, nebūtinai sulaukiama greitų rezultatų ar padidėjusio veiklos veiksmingumo. Tarnaujantysis nori atsiliepti į visus jam patikėtų asmenų poreikius, tačiau ne viskam gali turėti įtakos. Viešpats Jėzus taip pat ne visus išgydė, ne visus atvertė, buvo ir tokių, kurie po kurio laiko nuo jo atsitraukė. Nei akimirksnio sėkmė, nei menkas nepasisekimas negali mūsų atitraukti nuo tarnavimo tiems, kuriuos mylime.

Norint geriau suprasti šiandienos Evangeliją, verta atkreipti dėmesį į prieš tai nuskambėjusią Jėzaus pranašystę: „Tie išjuoks jį, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels.“ Jokūbas ir Jonas išgirsta tik Kristaus sakinio pabaigą apie prisikėlimą. Jie jau svajoja apie Dievo karalystę ir privilegijuotas vietas, kurias norėtų užimti, pamiršę, kad pirmiau jų laukia pasityčiojimai, nuplakimas, mirtis. Kančia yra būsimosios laimės vartai. Dažnai tai pamirštame ir norime patirti vien tik džiaugsmą. Net šioje žemėje nėra laimės be pastangų, skausmo ir kančios.

Suprantama, kad kiti mokiniai piktinasi dviejų brolių išsišokimu. Tačiau šiedu tiesiog drįso išsakyti tai, apie ką kiti patyliukais svajojo. Jėzus paaiškina ne tik dviem pretendentams į aukštus postus, bet susikviečia visus. Jis atvaizduoja pasaulyje vyraujančią padėtį. Nors valdžia iš Dievo, tačiau drauge visi žino, jog ja taip pat galima piktnaudžiauti. Liūdnas dėsningumas rodo, kad valdovai linkę pavergti tautas ir atimti jų laisvę. Anksčiau girdėjome Jėzaus kritiką turtuolių atžvilgiu. Kritiškas požiūris dabar taikomas valdžiai. Mokinių būry Jėzus nori matyti kitokius santykius, negu įprasta pasaulyje. Teisėta trokšti, kad būtum didžiausias, tačiau tai įgyvendintina ne priespauda, o nesavanaudiškai tarnaujant kitiems.

Jėzus primena Jokūbui ir Jonui tiesą apie kančią, atveriančią kelią į būsimąją laimę. Į klausimą: „Ar galite gerti taurę?“, jie nerūpestingai atsako: „Galime.“ Mokinių atsakymas rodo, jog jie niekada nebuvo patyrę tikros kančios. Todėl tokios nebrandžios jų valdžios pretenzijos. Jėzus patikina, kad jiems taip pat teks gerti kančios taurę ir būti pakrikštytiems. Jis pirma jų eis kryžiaus keliu, įprasmindamas kančią ir tarnavimą iš meilės.

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2009-18.pdf