Šiandien minime vieną seniausių Dievo Motinos iškilmių – Švč. Mergelės Marijos Gimimą. VI amžiuje Jeruzalėje, Marijos gimimo vietoje, buvo pastatyta ir pašventinta Šv. Onos bažnyčia. Tada ir pradėta visoje Rytų Bažnyčioje švęsti rugsėjo 8-ąją Dievo Motinos Gimimą. Nuo VII amžiaus ši data minima Romoje tarp keturių didžiausių Mergelės Marijos iškilmių, o nuo XI amžiaus jau visoje Vakarų Bažnyčioje. Pasirinktas rugsėjo mėnuo, nes Rytų Bažnyčia pradeda liturginius metus rugsėjį. Rugsėjo 8 diena VIII amžiuje padėjo nustatyti Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventės datą – gruodžio 8-ąją (suprantama, kad tai turėjo būti devyniais mėnesiais anksčiau, negu jos gimimas).

Paprastai įprasta minėti šventųjų mirties dieną, kai jie gimsta danguje. Marijos Gimimo iškilmė ir Viešpaties Jėzaus (gruodžio 25 d.) bei šv. Jono Krikštytojo (birželio 24 d.) gimimo dienos yra vienintelės Romos kalendoriuje gimimo žemėje šventės. Bažnyčia švenčia Marijos gimimą su dideliu džiaugsmu, nes visam pasauliui tai tikra salutis aurora – išganymo aušra. Ilgoje Kristaus genealogijoje iš Evangelijos pagal Matą (1, 1–16) pabrėžiamas Marijos ryšys su išganymo istorija; ji giliai įsišaknijusi Izraelio tautos ir Dovydo giminėje, iš kurios gimė Dievo Sūnus, Šventosios Dvasios veikimu tapęs žmogumi, kad išlaisvintų žmones iš senosios nuodėmės vergijos. Nuo pat atsiradimo žemėje Marija užima ypatingą vietą Dievo plane: ji yra „Mergelė, pagimdysianti Sūnų“ (plg. Iz 7, 14; Mt 1, 21), toji, iš kurios „užtekėjo teisingumo Saulė – Kristus, mūsų Dievas“ (Šilinių Įžangos priegiesmis). Panašiai giedama bizantiškoje liturgijoje: „Ši diena yra visuotinio Džiaugsmo įžanga. Šią dieną ėmė dvelkti išganymą skelbiantys vėjai.“

Visoje Lietuvoje Marijos Gimimas švenčiamas ypač iškilmingai, kaip viena didžiausių Mergelės Marijos švenčių. Ši diena, vadinama Šiline, artimai susijusi su Šiluva. Ji primena Dievo Motinos apsireiškimą šioje vietoje. Šiluva tapo svarbiu pamaldumo Marijai židiniu jau XV amžiaus viduryje, vietos dvarininkui ir garsiam Lietuvos didikui Petrui Simonui Gedgaudui čia pastačius būtent Marijos Gimimo bažnyčią ir jai dovanojus 1457 m. iš Romos parvežtą Dievo Motinos paveikslą, jau tais laikais laikytą stebuklingu. Nuo tada daugiau negu šimtą metų maldininkai gausiai keliaudavo į Šiluvos bažnyčios atlaidus net iš kaimyninės Prūsijos. Paskui, XVI amžiaus antrojoje pusėje, tuometiniame nuožmių religinių karų kontekste, Šiluvos katalikų bažnyčia buvo sugriauta. Tačiau prieš tai paskutinis klebonas Jonas Holubka sudėjo bažnyčios šventąjį paveikslą, dokumentus ir kitas vertybes į geležimi apkaustytą skrynią ir užkasė laukuose, netoli bažnyčios, prie didelio akmens.

Švč. Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Gretimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą anksčiau katalikų bažnyčiai priklausiusiose žemėse, pamatė ant didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Piemenėliai nubėgo pas Šiluvos evangelikų reformatų katechetą. Šis prisiartino prie akmens ir, pamatęs verkiančią mergelę, kreipėsi į ją: „Mergaite, ko verki?“ Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“ Garsas apie Marijos pasirodymą veikiai pasklido po visą apylinkę, o vietos gyventojai atsivertė į katalikų tikėjimą. Tada, remiantis šimtamečio aklo senuko pasakojimu, buvo rasta užkasta skrynia su senosios bažnyčios lobiu.

1622 m. katalikai senosios bažnyčios vietoje pastatė nedidelę medinę bažnytėlę. Nuo 1629 m. imta vėl viešai rodyti Marijos paveikslą. 1775 m. pastatyta nauja bažnyčia – dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika. 1786 m. rugsėjo 8 d. popiežiaus Pijaus VI leidimu stebuklingasis Marijos su Kūdikiu paveikslas vainikuotas aukso vainiku ir jam suteiktas Ligonių Sveikatos titulas. Carinės Rusijos valdžia nesėkmingai bandė nuslopinti pamaldumo tradicijas Šiluvoje. Sovietiniais laikais valdžia irgi visaip trukdė tikintiesiems dalyvauti atlaiduose, tačiau tai nesustabdydavo maldininkų.

Vos atgavus nepriklausomybę, 1993 m. rugsėjo 7 d. palaimintasis popiežius Jonas Paulius II aplankė Šiluvą, pagerbė akmenį, kurį lietė apsireiškusios Marijos pėdos, ir ragino mus palikti praeitį ir drąsiai kurti naują Lietuvą. Šiandien ilgiau negu savaitę (šiemet rugsėjo 7–15 dienomis) trunkantys didieji Šilinės atlaidai yra vienas svarbiausių Lietuvos religinio gyvenimo įvykių. O šių iškilmių mąstymą užbaikime popiežiaus Benedikto XVI malda: „Šventoji Marija, Dievo Motina, tu dovanojai pasauliui tikrąją šviesą, savo Sūnų – Dievo Sūnų. Tu visą save atidavei kviečiančiam Dievui, taip tapdama versme gerumo, kuris iš Jo teka. Parodyk mums Jėzų. Vesk mus pas jį. Išmokyk jį pažinti ir mylėti, kad patys įstengtume tikrai mylėti ir ištroškusiame pasaulyje taptume gyvojo vandens šaltiniais. Amen.“

Šaltinis: https://www.baznycioszinios.lt/site/files/file/pdf/bzinios_2013-08.pdf