Aprašomas Sirijos karaliaus Antiocho Epifano persekiojimas žydams, verčiant juos atsižadėti Mozės tikėjimo. Daugelis kentėjo ir mirė, bet nelaikė Dievo įsakymų. Pateikiamas garsusis pavyzdys septynių brolių Makabiejų ir jų motinos, kurie nepaisant žiaurių kankinimų, išliko tvirti, o motina drąsino jauniausią sūnų rinktis mirtį už Dievo įsakymus su amžinosios laimės viltimi.

Sunkiausia žydams buvo gyventi, kai juos valdė Sirijos karalius, nuožmusis Antiochas Epifanas. Jis, norėdamas visoje savo karalystėje įvesti vieną pagonių tikybą, uždraudė žydams Mozės tikėjimą. Visus, kurie nepildė karaliaus įsakymų, liepė į kalėjimą brukti, kankinti, net žudyti. Kai kurie iš baimės klausė karaliaus. Bet kiti verčiau kentėjo ir mirė, negu laužė Dievo įsakymus. Tokiais drąsuoliais buvo ir garsieji septyni broliai Makabiejai su motina. Karaliaus buvo liepta nulupti jiems vienam po kito prie visų odą nuo galvos, išpjauti liežuvius, nukirsti kojas, rankas ir vos gyvus kepinti ant lėtos ugnies. Nežiūrint to, visi kantriai kentėjo tas negirdėtas kančias, raginami motinos, kuri juos paguodė amžinosios laimės viltimi dangaus karalystėje. Žiauriai nukankinus pirmuosius šešis brolius, liko dar jauniausias. Jį Antiochas maloniais žodžiais mėgino perkalbėti; sakė padarysiąs jį turtingą, jei tik išsižadėsiąs savo tikybos. Bet bernaitis liko nepajudintas. Karalius patarė motinai prikalbėti sūnų. Bet motina taip atsiliepė: „Mano sūnau! Pasigailėk manęs, kuri tave mažą nešiojau ir penėjau; pažvelk į dangų, į žemę ir į visa, kas ant jų yra. Suprask, jog visa tai Dievas padarė; dėl Jo tat išsirink mirtį, būk vertas savo brolių sekėjas, kad galėčiau tave matyti drauge su jais amžinoje linksmybėje…“ Motinai dar tebešnekant, sūnus tarė budeliams: „Ko laukiate? Aš būsiu paklusnus įstatymui, kurs duotas mums per Mozę.“ Antiochas užpykęs liepė dar nuožmiau nukankinti jį, negu kitus brolius. Paskui buvo nugalabyta ir motina.