Senovės legenda pasakoja apie pamaldų, bet slapta sunkiai nusidėjusį ir nuodėmę slepiantį žmogų. Sutikęs paslaptingą keleivį ir bandydamas jam ištrinkti galvą, jis pamatė spindinčią akį, kuri matė jo nuodėmę. Žmogus suprato, kad tai Dievo akis, ir išpažino savo nuodėmę.

Senovės legenda pasakoja apie tokį žmogų, kurs iš pažiūros atrodė švenčiausias, o iš tikro buvo užkietėjęs nusidėjėlis. Jis buvo slapta padaręs labai sunkią nuodėmę ir ją slėpė net per išpažintį. Taip praėjo daug metų. Kartą ties jo namais sustojo pavargėlis ir paprašė išmaldos. Žmogus davė keleiviui visko, ko tik tas prašė. Bet pavargėlis jam tarė: „Dar vieno daikto tave paprašysiu. Eik, atsinešk vandens ir ištrink man galvą. Už tai suteiks tau Dievas didelę malonę“. Paklausęs nepažįstamojo, jis atsineša vandens ir ima trinkti jo galvą. Bet ūmai pašoksta nuo pavargėlio, pamatęs jo viršugalvyje nepaprastai spindinčią akį. Tada pavargėlis jam tarė: „Ši akis matė tavo nuodėmę“. Pavargėlis tuojau dingo. Žmogus suprato, kad tai buvo visa matanti Dievo akis. Nuėjęs išpažino seniai slėptą nuodėmę.