Pasakojimas apie vyrą, kuris, kankinamas nuodėmių, atėjo pas vyskupą prašyti didelės atgailos. Vyskupas nurodė septynerius metus atgailos, bet vyrui pasiryžus atgailoti iki mirties, sutrumpino iki trejų metų. Nusidėjėlis vis tiek manė, kad tai per trumpas laikas. Vyskupas, sujaudintas jo nuoširdaus gailesčio, liepė sukalbėti tik vienerius poterius ir užtikrino, kad Dievas jam atleido. Pasakojimas pabrėžia nuoširdaus gailesčio svarbą atleidimui.

Pas vieną maldingą vyskupą atėjo sunkios nuodėmių kančios kankinamas vyriškis ir prašė didelės atgailos. Vyskupas tarė: „Mano sūnau! Kadangi tu esi taip sunkiai nusidėjęs, aš tau įsakysiu septynerius metus sunkiai atgailoti.“ Nusidėjėlis atsakė: „Aš mielai atgailosiu iki pat savo mirties.“ Vyskupas kalbėjo toliau: „Dėl tavo geros valios tą bausmę sutrumpinsiu. Tu atgailosi tik trejus metus.“ Tada nusidėjėlis mušėsi į krūtinę ir sakė: „Tas laikas per trumpas, palyginus su mano nuodėmėmis. Aš esu pasiryžęs ir mirti, jei tik taip galėčiau atsilyginti Dievui už visus Jo įžeidimus.“ Vyskupas buvo sujaudintas tokiu nuoširdžiu gailesčiu ir atleido vyriškį, tardamas: „Eik ir sukalbėk vienerius poterius. Būk tikras, kad Dievas tau atleido visas nuodėmes.“