Per Prancūzų revoliuciją, Kalėdų naktį, Napoleonas, užsukęs į bažnyčią, kur pramogaujantys karininkai klausė Mišių, priminė jiems Šv. Rašto žodžius, kad vieta, kurioje jie stovi, yra šventa.

Po Didžiosios Prancūzų Revoliucijos vienas generolas Kalėdų naktį susikvietė pas save visus savo karininkus į puotą. Išmušus dvyliktai nakties, po sočios vakarienės, vienas karininkas pasiūlė nueiti valandėlę praleisti į netoli buvusią Šv. Roko bažnyčią, kur tuo metu buvo laikomos šv. Mišios. Patarimas visiems patiko, nes jau nebežinojo, kaip laiką praleisti. Galime įsivaizduoti, kaip jie klausė šv. Mišių, nuėję ne melstis, bet laiką praleisti! Bet iš kažkur išlenda mažas kareivis ir karininkams pažįstamu balsu ima įsakinėti: „Jei ateinama į bažnyčią, reikia ir elgtis kaip pridera šventoje vietoje. Daugiau atsižvelgimo, mano ponai!“ Tai būta Napoleono I, kuris vaikščiodamas po Paryžių, užsuko ir į šv. Roko bažnyčią ir gavo progos priminti savo kariams visoms katalikų bažnyčioms tinkančius Šv. Rašto žodžius: „Vieta, kurioje tu stovi, yra šventa vieta!“ (Apd 7, 33).