Pasakojama apie vienuolį šv. Gerasimą, kuris ištraukė rakštį iš liūto kojos. Liūtas tapo jo ištikimu draugu ir net po vienuolio mirties liko prie jo kapo, kol mirė iš sielvarto.

Pasakojama, kad Palestinos vienuolis šv. Gerasimas vieną dieną vaikščiojo Jordano pakrante ir užgirdo liūtą graudžiai riaumojantį. Priėjęs pamatė, kad į liūto koją įlįsta didelė rakštis, taip kad vargšas gyvulys nė paeiti nebegalėjo. Šventasis tuojau ištraukė rakštį, išvalė žaizdą ir aprišo ją švariu skuduru. Liūtas ne tik rodė geradariui dėkingumą, bet ir niekur nuo jo neatsitraukė. Gerasimas ką turėdamas dalindavosi su savo naujuoju bičiuliu. Taip šventasis su liūtu pragyveno penkerius metus. Šventajam mirus, liūtas neatsitraukė nuo jo lūšnos ir graudžiai riaumojo, net nieko nebeėsdamas. Pasigailėję kiti vienuoliai nuvedė liūtą prie Gerasimo kapo. Nuėję vienuoliai suklaupė ir valandėlę meldėsi už savo mirusį draugą. Tai pastebėjęs, ir liūtas griuvo ant žemės ir jau nebesikėlė, kol beriaumodamas pastipo.