Viešbutyje kalvinistai tyčiojosi iš Popiežiaus, savo šunį vadindami "popiežiumi". Vienuolis sąmojingai atsakė, kad žmogaus religija lemia jo popiežių: jų popiežius yra šuo, o jo – Dievo vietininkas, nutildydamas kalvinistus.

Vienas vienuolis, keliaudamas per Šveicariją, sustojo viešbutyje pasilsėti. Viešbutyje buvo ir kalvinistų. Kad labiau pasityčiotų iš katalikų popiežiaus, jie retkarčiais numesdavo savo šuniui po mėsos gabalą, sakydami: „Ėsk, popiežiau!“ Bet vienuolis nekreipė į tai dėmesio. Tada vienas kalvinistas prasitarė: „Ar tamstos visai nestebina, kad šuo pavadintas popiežiumi?“ Vienuolis ramiai atsakė: „Čia nėra nieko nepaprasto. Kokia žmogaus religija, toks jo ir popiežius. Jūsų popiežius yra šuo, o mano – Dievo vietininkas ant žemės.“ Kalvinistai nutilo it žadą prariję.