Pas Arso kleboną atvykęs protestantas išreiškė viltį susitikti danguje. Klebonas atsakė, kad tam reikia susivienyti žemėje ir pabrėžė, kad yra tik vienas kelias pas Dievą – Kristaus nurodytas per Bažnyčią, paveikdamas protestantą atsiversti.

Kartą pas Arso kleboną atsilankė svečias protestantas. Atsisveikindamas, klebonas svečiui padavė agnusėlį. „Tamsta,“ tarė svečias, „nežinai, kad aš esu protestantas. Vis dėlto turiu viltį vieną dieną pamatyti kleboną danguje.“ — „Kad mudu galėtume susitikti danguje“, atsakė klebonas, „privalome pirma susivienyti ant žemės. Kur medis griūva, ten supūva!“ — „Aš turiu tikėjimą“, atkirto protestantas, „juk Kristus pasakė: Kas tiki į Mane, turi savyje amžiną gyvenimą.“ — „Kristus daug daiktų pasakė: Tas, kuris neklauso Bažnyčios, tebūna tau kaip pagonis ir muitininkas… Bus viena avidė ir vienas Ganytojas… Mano drauge! Nėra dviejų kelių, kuriais galėtume eiti prie Dievo. Tėra vienas kelias, kurį mums nurodė pats Išganytojas!“ Šie keli palaimintojo klebono išsireiškimai padarė tokį įspūdį atskalūnui, kad jis netrukus priėmė katalikų tikėjimą.