Tiuringijos kunigaikštienė šv. Elžbieta pasižymėjo nepaprasta meile vargšams. Ji gydė sergančius, dalino turtus ir net sukėlė vyro nuostabą.

Šv. Elžbieta Tiuringietė pasižymėjo nepaprasta vargšų meile. Kartą ji kažkur prapuolė. Tarnaitės jos ieškojo koplyčioje, kurioje ji dažnai melsdavosi, bet jos ten nerado. Pagaliau joms pavyko kunigaikštienę rasti viename sodo užkampyje. Štai kokį netikėtą vaizdą išvydo ieškotojos! Elžbieta gydė žaizdota galva elgetą. Jo galvą ji laikė ant kelių; savo rankomis karpė susivėlusius plaukus ir aprišinėjo jo žaizdas. Tai matydamos, tarnaitės labai nustebo. Kunigaikštienė nieko neatsakė, tik linksmai nusišypsojo. Kartą Elžbietos vyras, Tiuringijos kunigaikštis Liudvikas, buvo iškeliavęs pas karalių, palikdamas jai rūpintis savo krašto valdymu. Kunigaikštienė taip šelpė tuo metu bado ištiktuosius gyventojus, kad išsėmė pagaliau kunigaikščio sandėlius ir kasą. Bet grįžęs kunigaikštis skundikams atsakė: „Leiskite jai dėl Dievo daryti gera neturtingiesiems žmonėms, nuo to mes nežūsime. Mes turime būti patenkinti, kad ji mums dar Vartburgą paliko,“ baigė juokaudamas.