Pasakojimas apie pasiaukojimą už tikėjimą. Meksikos bedieviška valdžia suėmė kataliką tėvą ir įkalino. Jo dukrelė, norėdama aprūpinti jį Komunija, gavo Ostiją slapta ir nunešė ją tėvui į kalėjimą. Tėvas džiaugsmingai priėmė Kristų iš dukters rankų. Pasakojimas iliustruoja tikėjimo stiprybę ir pasiaukojimą persekiojimų metu.

1928 m. Meksikos bedieviškoji valdžia sugavo vienos šeimos tėvą, kuris drąsiai vadino save kataliku, ir įmetė į kalėjimą. Jis buvo labai maldingas. Būdamas dar laisvėje, dažnai eidavo prie Dievo Stalo. Kalėjime niekam nevalia buvo jį lankyti. Tik mažiausia jo dukrelė galėjo netrukdoma nubėgti pas savo tėvelį ir prie policijos akių valandėlę su juo pabūti. Tėvas skundėsi į ausį savo dukrelei, kad nebegali priimti šv. Komunijos. Mylinčioje tėvelį širdelėje kilo didis noras aprūpinti jį Stipriąja Duona. Parėjusi namo, ilgai nelaukdama, ji nuėjo į vieną „Eucharistijos stotį“, kur buvo slapta laikomas Švč. Sakramentas ir kur kunigas persirengęs ateidavo ir išdalindavo katalikams Švč. Sakramentą. Kunigas mielai sutiko duoti Švenčiausiąjį ir mažajai drąsuolei, kad ji, kaip anais laikais Tarcizijus, Meksikos gatvėmis nuneštų į kalėjimą savo tėvui Stipriąją Duoną. Štai ji jau prie savo tėvo. Jos veidas dega, spindi nežemiška šviesa. Atsargiai praveria ji nuo krūtinės savo viršutinį rūbelį, ir tėvas pamato prie savo dukters širdies brangų svečią – Šv. Ostiją! Apkabina mažąją dukrelę kartu su Kristumi ir niekam nepastebimai paima iš mergaitės Švenčiausiąjį. Paskum ima karštai bučiuoti savo mylimąją dukrelę.