Pasakojimas apie berniuką Ispanijos saleziečių oratorijoje, kuris kasdien įmesdavo į misijų dėžutę pinigėlį, skirtą priešpiečiams. Nepaisant alkio, jis aukojo pinigus misijoms. Pasakojimas iliustruoja vaikų dosnumą ir pasiaukojimą misijoms.

1922 m. vienoje Ispanijos saleziečių oratorijoje zakristijonas pastebėjo mažą vaikutį, kuris, visiems išsiskirsčius iš bažnyčios, prieidavo prie misijų dėžutės ir kažką į ją įmesdavo. Apie tai buvo pranešta saleziečių vyresniajam, kuris pasišaukė tą berniuką ir maloniai paklausė: „Sakyk man, mielasis, ką tu kasdien darai prie misijų dėžutės?“ Vaikutis paraudo ir nedrąsiai atsakė: „Aš įmetu mažą pinigėlį, kurį aš kasdien gaunu iš tėvelių nusipirkti priešpiečiams. Tiesa, aš pajuntu tuo laiku alkį, bet stengiuos apie tai negalvoti, einu ir žaidžiu su draugais.“