Pasakojimas apie vyrą ir tris jo draugus: turtus, gimines/draugus ir gerus darbus. Mirties valandą jį apleido turtai, giminės ir draugai palydėjo tik iki kapinių, o geri darbai lydėjo iki Dievo teismo ir užtarė. Tai pabrėžia gerų darbų vertę amžinybėje.

Vienas žmogus turėjo tris draugus. Vieną jų jis labai mylėjo, antrąjį irgi mylėjo, bet ne taip, kaip pirmąjį. Trečiąjį, kuris buvo labai teisingas, mylėjo mažiausiai. Atsitiko, kad tas žmogus buvo visai neteisingai apskųstas karaliui. Tada jis prašo du pirmuosius draugus, kad jie užtartų jį pas karalių ir įrodytų jo nekaltumą. Pirmasis iš jo draugų tuojau atsisakė eiti, nes turįs daug reikalų namuose. Antrasis palydėjo jį iki teismo rūmų ir, pabūgęs valdovo rūstumo, sugrįžo į namus. Trečiasis draugas, mažiausiai jo mylimas, atėjo į teismą neprašytas. Jis įrodė valdovui savo draugo nekaltumą, ir draugas buvo išteisintas. — Kiekvienas žmogus šiame pasaulyje turi tris draugus. Mylimiausias jo draugas yra turtai. Antrasis draugas, kurį žmogus labai myli, yra jo giminės, pažįstami ir draugai. Trečiasis draugas, kurį žmogus mažiausiai myli ir kurį jis dažnai pamiršta, yra jo geri darbai. Mirties valandą, kada Dievas pašaukia žmogų į teismą, pirmasis ir mylimiausias jo draugas – turtai jį apleidžia. Antrasis žmogaus draugas, jo giminės, pažįstami ir draugai, palydi jį iki kapinių ir vėl grįžta į namus. Tik trečiasis, mažiausiai mylimas žmogaus draugas lydi jį iki Aukščiausiojo Teisėjo Sosto ir išprašo jam pasigailėjimo ir malonės. — Kada Romos ciesorius Titas kurią dieną nepadarydavo jokio labdarybės darbo, jis laikydavo tą dieną niekais praleistą ir sakydavo: „Diem perdidi – Prapuldžiau dieną.“