Šv. Tomas Akvinietis, būdamas labai lengvatikis, patikėjo draugo pajuokavimu, kad jautis skrenda. Vėliau jis pasakė, kad lengviau jam patikėti, jog jautis skrenda, nei kad jaunuolis meluoja.

Šv. Tomas Akvinietis iš mažens buvo labai lengvatikis; jis tikėdavo kiekvienam pasakymui. Dėl to draugai dažnai jį pajuokdavo. Kartą, dar gimnazistu būdamas, Tomas stovėjo prie lango ir žiūrėjo į kiemą, kur kiti vaikai žaidė. Vienas jo draugų suriko: „Tomai, bėk greitai pažiūrėti, kaip jautis skrenda!“ Tomas greit pasisuko į išdykėlio pusę ir ėmė dairytis, kur to stebuklo esama. Tuo tarpu pasigirdo smarkus draugų juokas. Tomas ramiai atsigręžė ir rimtai pažvelgė į apgavėją, kuris atsiprašė ir tarė: „Taip, bet kas gi gali tokiems netikėtinumams tikėti!“ Tomas palingavo galvą ir tarė: „O aš visą laiką maniau, kad lengvesnis dalykas yra jaučiui lėkti padange, negu jaunikaičiui meluoti.“