Darbo ministras, lankydamas bažnyčios statybą, paklausė darbininkų, ką jie daro. Pirmas atsakė, kad vargsta, antras – kad uždarbiauja, o trečias – kad stato bažnyčią. Ministras tik trečią pavadino tikru darbininku, nes jis suprato savo darbo prasmę.

Vienas Anglijos darbo ministras aplankė kartą darbininkus, bestatančius bažnyčią. Priėjęs prie pirmo mūrininko, jis paklausė, ką jis veikiąs. Šis atsakė, vargstąs, daugiau nieko. Ministras pakartojo ir kitam darbininkui savo klausimą. Antrasis atsakė uždarbiaująs sau ir savo šeimai. Ministras ėjo toliau ir, sutikęs trečią darbininką, klausė jo to paties dalyko. Šis atsakė, statąs bažnyčią. Tada ministras atsisuko į savo palydovus ir tarė: „Tik šis žmogus yra tikras darbininkas, nes jis žino, ką daro.“