Ispanijoje, įsigalėjus masonams, katalikai buvo persekiojami ir varžomi, ypač pašalinant kryžius ir draudžiant religines apeigas. Tačiau katalikai protestavo ir gynė savo tikėjimą, rodydami, kad Ispanijos katalikybė yra gyva ir jėginga.

Ispanijoje įsigalėjus masonams, katalikus imta visaip persekioti: išvaryta jėzuitus, panaikinta vienuolynų mokyklas, uždrausta dvasininkams mokyti ir t. t. ir t. t. Į valdovus po revoliucijos pateko žmonės, kuriems atėjo laikas išlieti savo neapykantą prieš Bažnyčią. Ypač savavaliauja provincijų gubernatoriai. Pav., visas Valensijos ir Kasteljono gubernatorių veikimas yra tik piniginių baudų dėjimas kiekvienai gerai progai pasitaikius. Valensijos miesto savivaldybė nutarė iš visų ligoninių pašalinti kryžius. Sesuo gali ligoniui paduoti kryžių tik tada, kada ligonis jo prašo raštu. Yra vietų, kur uždrausta skambinti varpais. Bažnytinis laidojimas kai kuriose vietose yra laikomas vieša demonstracija, kuriai reikia gauti leidimą. Tas leidimas duodamas tik tada, kada miręs bus pareikalavęs bažnytinio laidojimo rašto. Teruelio gubernatorius įspėjo vietos vyskupą, kad jis pristatytų jam savo pamokslus prieš 24 val. Jeigu vyskupas to nepadarytų, jis negalėtų sakyti pamokslo. Kasteljono provincijoje buvo areštuotos 3 ponios. Už ką? Už kokį didelį nusikaltimą? Ogi ant tų ponių kaklo buvo pastebėtas mažas kryželis. Karolinoj ir Fuengirolėj išleistas įsakymas, kad bus baudžiamos visos ponios, ant kurių kaklo bus pastebėtas kryželis. Valensijos gubernatorius nubaudė dvi moteris po 250 pesetų už tai, kad jos savo privačiuose butuose laikė 9-ių dienų noveną į šv. Antaną. Tokie ir panašūs atsitikimai vyksta kasdien. Bet katalikai nenusimena ir rankų nenuleidžia. Pradžioje jie siuntė vyriausybei protestus, bet kada pastebėjo, jog jie nieko nepadeda, ėmėsi kitokio ir daug sėkmingesnio kovos kelio. Pav., vyriausybė uždraudė bažnytinėms šventėms teikti šventadienišką charakterį. Katalikai protesto ženklan tomis dienomis dar labiau puošia ir iliuminuoja savo namus. Vyriausybė pašalino iš mokyklų ir ligoninių kryžius; protesto ženklan jaunos ir senesnės moterys, nebijodamos baudų, nešioja ant kaklo kryželius, vietoj seniau nešiotų kitokių papuošalų. Kai pašalino iš mokyklų ir ligoninių kryžius, daugelyje vietų vaikų motinos atėjo į mokyklas ir grąžino kryžius į jų senąsias vietas. Kada Valensijos provincijoje Olivos ligoninėn atėjo valdininkai nukabinėti kryžius, ligoniai tam valdininkų darbui pasipriešino, ir šie turėjo išeiti nieko nepešę. Toledos provincijoje vienoj vietoj burmistras atsisakė duoti leidimą bažnytinei procesijai. „Ką?“ suriko ūkininkas į burmistrą. „Negalės įvykti procesija! Ji turės įvykti, ir tamsta pats joje dalyvausi.“ Taip ir įvyko. Tie keli pavyzdžiai rodo, kad Ispanijos katalikybė yra gyva ir jėginga, kas ne visur pas katalikus pasitaiko. Jeigu jie susipras savo jėgas suburti į vieningą ir stiprią organizaciją, tada laimėjimo vaisiai bus neabejotini.