Pasakojimas apie Švedijos karalių Karolį XII, kuris jaunystėje mėgdavo įsigerti. Kartą šiurkščiai pakalbėjęs su motina, jis, draugui prikišus, gavo geriausio vyno butelį ir taurę, išgėrė ir pasakė, kad tai paskutinė, niekada gyvenime nebegers. Jis laikėsi pažado iki mirties. Pasakojimas iliustruoja pasiryžimo ir ištesėjimo svarbą, net ir karaliui.

Švedų karalius Karolis XII, pasižymėjęs karo vyras, nugalėjęs Rusijos carą Petrą Didįjį prie Narvos, iš jaunų dienų mėgdavo įsigerti. Kartą, išgėręs daugiau vyno, jis šiurkščiai pakalbėjo su savo motina. [Vienas draugas jam tai prikišo]. Karalius ramiai išklausė draugo žodžių ir rimtu tonu tarė: „Atnešk man geriausio vyno butelį ir brangiausią taurę.“ Paskum Karolis priėjo prie savo motinos ir tarė: „Brangioji motinėle! Aš vakar labai tave įžeidžiau.“ Tada jis įsipylė vyno į taurę ir, išgėręs jį, tarė: „Tai buvo paskutinė. Aš gyvenime niekad vyno nebegersiu.“ Tai įvyko 1700 m. Karolis tikrai lig pat savo mirties (1718) svaigalų nebevartojo.