Nekaltas berniukas buvo nuteistas sunkiems darbams karo laive už nusikaltimą, kurio nepadarė. Šv. Vincentas Paulietis, užjausdamas nelaiminguosius, pats prisirakino prie irklo vietoje jaunuolio. Tai parodo pasiaukojimą už kitą. Taip pat pasakojama apie neturtingą motiną, kuri siuntė tris sūnus į mokyklą pamainomis, nes turėjo tik vienas kelnes, ir visi sūnūs tapo išsilavinę žmonės.

Vienas bernaitis darbavosi pas auksakalį. Papirktas auksakalys padarė neteisingą antspaudą ir, ilgai neatsiimant užsakytojui, paslėpė to bernaičio kambaryje. Šunybei išėjus aikštėn, pas auksakalį ir jo tarnautojus buvo padaryta krata. Niekuo nekaltas bernaitis buvo suareštuotas ir nuteistas sunkiesiems darbams. Tuo laiku didžiuosius prasikaltėlius dažniausiai prirakindavo karo laivuose prie irklų. Čia jie turėdavo dirbti dieną ir naktį. Baisus buvo jų likimas! Minėtasis jaunikaitis, nekaltai patekęs į tokias kančias, visiškai nusiminė ir norėjo geriau nusižudyti, negu taip kentėti. Nuėjęs pas tuos nelaiminguosius, šv. Vincentas kiek galėdamas visus guodė, o vietoje jaunikaičio pats prisirakino prie irklo. Viskam paaiškėjus, buvo atleisti nuo pančių ir šv. Vincentas, ir jaunikaitis. — Beturtė mulatė, gyvenanti mediniame namelyje, turėjo trejetą sūnų, o visi trys vaikai teturėjo tik vienas kelnes. Tačiau ji taip norėjo duoti vaikams mokslą, kad siuntinėdavo juos į mokyklą paeiliui. Mokytojai pastebėjo, kad kiekvienas vaikas ateina į mokyklą tik kas trečia diena ir kad visi vaikai tomis pačiomis kelnėmis. Beturtė motina gražiausiai išleido į mokslus savo vaikus. Vienas tapo profesoriumi, antras gydytoju, o trečias dvasininku.