Lengvabūdis studentas gavo dovanų Šventąjį Raštą, kurį ketino naudoti cigaretėms sukti. Pradėjęs skaityti Jono Evangeliją, jis buvo sujaudintas Jėzaus žodžių apie gerąjį ganytoją. Tai paskatino jį nuolat skaityti Raštą ir tapti kitu žmogumi.

Vienam lengvabūdžiui studentui buvęs jo kapelionas padovanojo Šv. Raštą. Studentėlis norėjo iš karto gautąją knygą numesti, bet, pavartęs jos lapus, pastebėjo, kad esama gero popierio, kurį jis nutarė suvartoti rūkymui. „Gerai,“ kalba jis pats vienas, „aš Dievo Žodį dūmais paleisiu!“ Ir studentas ėmė sukti taboką į gautojo Šv. Rašto lapus. Taip jis surūkė Mato, Morkaus ir Luko Evangelijas. Pradėjęs plėšti lapus iš Jono Evangelijos, kažkaip panoro paskaityti, kas ten rašoma. Išplėštame Šv. Rašto lape būta kaip tik šios gražios vietos: „Aš gerasis ganytojas. Gerasis ganytojas duoda savo gyvybę už savo avis… Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane… Aš guldau savo gyvybę už savo avis…“ Ir jaunikaitis perskaitė visą 10-ąjį perskyrimą. Paskum paėmė Šv. Raštą ir skaitė ir skaitė. Taip jis pasidarė visai kitas žmogus.