Pasakojimas apie JAV prezidentą Artūrą, kuris grįžęs žvejybos vėlai naktį į viešbutį, rado duris uždarytas. Jam pasibeldus, duris atidarė pats prezidentas. Jis paaiškino, kad niekas kitas nelaukė ir nenorėjo žadinti savo tarnautojo. Pasakojimas iliustruoja paprastumą ir paslaugumą.

Julijus Ralfas, išsiuntęs telegramą apie prezidento Artūro išvažiavimą žvejoti, sugrįžo į jo viešbutį apie antrą valandą naktį, bet rado visas duris uždarytas. Su dviem draugais, kurie buvo kartu, pasibeldė į šalutines duris, norėdamas pažadinti tarnus, bet koks buvo jo nusiminimas, kada duris atidarė jam pats Jungtinių Valstijų prezidentas. „Viskas tvarkoje“, tarė prezidentas, kai Ralfas atsiprašinėjo, „nebūtum įėjęs į namus ligi ryto, jei nebūčiau atidaręs. Niekas visuose namuose nelaukė tamstos, tik aš vienas. Būčiau galėjęs pasiųsti mano negrą, bet jis užmigo ir aš nenorėjau jo žadinti.“