Tirolyje ir Šveicarijoje sunku rasti ką nors, kas sekmadienį pavedžiotų už pinigus, nes švenčiama ramybės diena. Vienos Tirolio apylinkės keliauninkų vadai pasižadėjo vyskupui niekada neapleisti sekmadienio Mišių. Šv. Paskalis, piemenėliu būdamas, sekmadieniais negalėdavo nueiti į bažnyčią, įbesdavo lazdą su Marijos paveikslu ir dvasioje klausydavo Mišių. Anglijoje gerai laikomasi šventų dienų, net milžiniškas Londonas sekmadienį apmiršta. Amerikos prezidentas Linkolnas pabrėžė sekmadienio šventimo svarbą tėvynės gerovei.

Gražiuosiuose Tirolyje ir Šveicarijos Valyje nukeliavę svetimšaliai ir už pinigus neranda žmogaus, kurs sutiktų sekmadienį pavedžioti juos po gražiąsias apylinkes. Vienos Tirolio apylinkės (Gomagoi) keliauninkų vadai 1892 m. raštu pasižadėjo Brisko vyskupui niekada neapleisti sekmadienį šv. Mišių. — Šv. Paskalis, kai dar buvo piemenėliu, negalėdamas sekmadienį atsitraukti nuo bandos ir nuvykti šv. Mišių išklausyti, įbesdavo į žemę savo lazdą, kurios viršutiniame gale buvo išpiaustytas Marijos paveikslas, klaupdavosi prie jos ir dvasioje klausydavo šv. Mišių. — Niekur taip gerai neužlaiko šventų dienų, kaip Anglijoje. Dieną ir naktį juda septyni milijonai Londono mieste, tam tikrame žmonių skruzdėlyne; juda taip, kad neužtenka plačių gatvių, kuriomis be pradėm traukiniai šliaužia, vežimai lekia, tramvajai zvembia, šalimais pėsti tirštu būriu eina; viršum tų gatvių pritaisyti tiltai, apačioje iškasti urvai, kuriais taipgi dunda traukiniai, tramvajai… Bet štai atėjo sekmadienis – viskas apmirė, viskas sustojo, milžiniškas miestas ištuštėjo, nes visi gyventojai, aplankę bažnyčias, sėdi savo gyvenimuose. — Amerikos Jungtinių Valstybių prezidentas Linkolnas, atskirai įsakydamas kariuomenei švęsti sekmadienį, tarp kitų, parašė šiuos įsidėmėtinus žodžius: „Paniekindami Viešpaties vardą ir dieną, galime tiktai bėdą atnešti tėvynei.“