Pasakojimas apie persų karaliaus Chosrovo pergalę ir Viešpaties Kryžiaus pagrobimą. Romos imperatorius Heraklijus, melsdamasis Dievo pagalbos, nugalėjo persus ir atgavo Kryžių. Jis pats ant pečių nešė Kryžių į Kalvarijos kalną. Pasakojimas iliustruoja Kryžiaus svarbą ir Dievo pagalbą kovoje už jį.

Imperatoriaus Foko viešpatavimo gale persų karalius Chosrovas užkariavo Egiptą ir Afriką, paėmė Jeruzalę, išžudė daug krikščionių ir apiplėšė jų bažnyčias. Tarp kitų brangenybių, persams pateko šv. Elenos atrastasis ir brangakmeniais papuoštasis Viešpaties Kryžius. Mirus Fokui, imperatoriumi liko Heraklijus, kuris karštai ėmėsi nugalėti persus, bet iš pradžių su dideliais sau nuostoliais, be jokio pasisekimo. Tada Heraklijus šaukėsi Viešpaties pagalbos ir kvietė visus tikinčiuosius melstis, kad V. Dievas apsaugotų savo Sūnaus Kryžių nuo pagonių išniekinimo. Po kiek laiko surinko naujus kareivių pulkus ir puolė persus. Septynerius metus mušėsi su pagonimis, kol atėmė Viešpaties Kryžių iš persų nagų. Pralaimėjęs mūšį, Chosrovas vos perbėgo per Tigro upę ir tenai ūmai apvainikavo persų karaliumi savo vyresnįjį sūnų Sirijų. Šis tuojau nužudė tėvą ir jaunesnįjį brolį ir pradėjo derėtis su Heraklijumi. Pirmą sąlygą Heraklijus pastatė grąžinti Viešpaties Kryžių. Viešpaties Kryžiaus išvadavimas iš pagonių rankų neapsakomai nudžiugino visus krikščionis. Pats imperatorius ant savo pečių nešė jį į tą kalną, ant kurio Išganytojas buvo prikaltas. Didžiausios žmonių minios lydėjo savo brangiausią relikviją.