Šv. Hubertui, aistringam medžiotojui, per pamaldas medžiojant pasirodė briedis su kryžiumi tarpragėje ir paslaptingas balsas, raginantis jį liautis švaistyti laiką ir pažinti Dievą. Po šio regėjimo Hubertas pasikeitė ir tapo šventuoju vyskupu.

Šv. Hubertas, Akvitanijos hercogo sūnus, jaunystėje buvo didelis medžioklių mėgėjas. Bemedžiodamas jis net užmiršdavo ir Dievą. Vieną didelę šventę per pamaldas jis nuėjo medžioti. Miške jam pasirodė briedis, kurio tarpragėje spindėjo kryžius, kaip sako legenda. Kartu jis užgirdo paslaptingą balsą: „Hubertai, ar ilgai dar tu medžiosi ir leisi veltui laiką? Argi tu dar vis nenori žinoti, kad tu esi leistas Dievą pažinti, Jį mylėti ir Jam tarnauti?“ Nuo to regėjimo ir girdėjimo Hubertas visiškai atsimainė. Nuo tos valandos jis nutarė pasitaisyti ir tuojau nukeliavo pas Mastrichto vyskupą šv. Lambertą. Netrukus Hubertas įsišventė į kunigus, o mirus šv. Lambertui tapo Mastrichto vyskupu. Hubertas mirė 727 m. šventuoju.