962 m. šv. Bernardas iš Mentono įsteigė namus nelaimingiems keleiviams Šveicarijoje. Jie stovi kalno viršūnėje ir kasmet priima tūkstančius keleivių. Dabar juos tvarko šv. Augustino kanauninkai, vadinami šv. Bernardo vienuoliais. Jie rizikuoja gyvybe ieškodami pasiklydusių keleivių kalnuose. 1874 m. du vienuoliai žuvo ieškodami. Panašių namų įsteigta ir kitur, pvz., Napoleono 1805 m. ant Simplono kalno.

Šv. Bernardas iš Mentono 962 m. įsteigė Šveicarijoje nelaimingiems keleiviams globoti namus. Jie stovi to paties vardo kalno viršūnėje, 8110 pėdų pakilę nuo jūrų paviršiaus ir kasmet priima 20 000–25 000 keleivių. Tuos namus dabar tvarko šv. Augustino reguliarieji kanauninkai, kurie paprastai yra vadinami šv. Bernardo vienuoliais. Ant visų aplinkinių kalnų jie yra pastatę nedideles trobeles, kurios yra sujungtos telefonais arba elektros varpeliais su centriniais namais. Rizikuodami savo gyvybe, tie vienuoliai su savo išgarsėjusiais šunimis apeina kalnus, kurie per devynis metų mėnesius esti padengti sniegu, ir ieško galėjusių paklysti arba šiaip pagalbos reikalaujančių keleivių. 1874 m. lapkr. 19 d. du tų vienuolių, Konradas ir Glasas, beieškodami kalnuose keleivių, patys žuvo. Tie patys vienuoliai turi savo žinioje dar ir kitus panašius namus ant Simplono kalno, įsteigtus Napoleono 1805 m. Dar yra mažojo šv. Bernardo namai, kuriuos nuo 1752 m. veda vienuoliai italai.