Pasakojimas apie milijonieriaus dukterį, kuri ruošėsi vestuvėms. Sužadėtinis kasdien siųsdavo jai brangių gėlių. Mergaitė, sužinojusi gėlių kainą, paprašė pinigus atiduoti jai ir atidavė juos vargšai šeimai, kad šie melstųsi už jų naują gyvenimą. Pasakojimas pabrėžia gailestingumą ir dvasinių vertybių teikimą virš materialinių.

Vieno milijonieriaus duktė ruošėsi savo vestuvėms. Iki sutuoktuvių buvo dar 10 dienų. Sužadėtinis kasdien atsiųsdavo jai gražų gyvų gėlių buketą, už kurį kasdien sumokėdavo po 50 litų. Kilnioji mergaitė pareikalavo pasakyti, kiek tos gėlės kaštuoja. Nors jaunikaitis nenorėjo pasakyti, bet spaudžiamas pasakė. Tada geroji mergaitė tarė: „Mūsų sutuoktuvės bus tik po 10 dienų. Vadinasi, gėlėms pirkti tu išleisi 500 litų. Geriau tuos pinigus atiduok man.“ Jaunikaitis padavė sužadėtinei pinigus. Paėmusi pinigus, sužadėtinė tarė: „Dabar tu man leisi tuos pinigus atiduoti vienai suvargusiai šeimai. Jie melsis už mūsų naują gyvenimą, ir tai mums bus daug naudingiau, negu gėlių buketas.“