1787 m . karalius Juozapas II paliepė kalinius varyti viešų darbų dirbti. Vieną rytą kaliniai valė Vienos gatves. Didelis Juozapo II bičiulis baronas Kreslis sėdėjo savo kambaryje prie lango ir pamatė, kaip vienas jaunas studentas priėjęs pabučiavo sustirusiam kaliniui ranką. Baronas liepė pašaukti tą studentą. Kada studentas atėjo, baronas jį ėmė barti, nes studentui esą negražu taip žemintis. „Bet, pone, tai yra mano tėvas,“ per ašaras atsiliepė studentas. Baronas visa tai nupasakojo karaliui. „Tėvas, kuris išauklėjo sūnyje tokią tėvo meilę, negali būti blogas žmogus,“ tarė karalius ir liepė tuojau paleisti iš kalėjimo to studento tėvą. Be to, studentui paskyrė pašalpą (stipendiją).