Ispanijos karalius Pilypas II paklausė švento vienuolio apie žolelę, saugančią nuo sunkių nuodėmių. Vienuolis atsakė, kad ta „žolelė“ yra gyvenimas Dievo akivaizdoje. Tai pabrėžia nuolatinio Dievo buvimo suvokimo svarbą siekiant šventumo ir vengiant nuodėmės.

Ispanijos karalius Pilypas II († 1598) kartą pasišaukė vieną šventą vienuolį ir jam tarė: „Šventasis vyre! Aš girdėjau, jog tu žinai tokią žolelę, kuri tave apsaugo nuo visų sunkių nuodėmių. Ar negalėtumei ir man parodyti tą žolelę?“ Vienuolis maloniai atsakė: „O taip, Jūsų Didybe, šiame dalyke aš galiu tamstai mielai patarnauti. Ši žolelė lengvai gaunama, ir kiekvienu laiku galima lengvai ja naudotis.“ Karalius dar labiau susidomėjo ir nudžiugęs sušuko: „Na, tai pasakyk man ją, pasakyk!“ Vienuolis rimtai atsakė: „Ta stebuklingoji žolelė – tai gyvenimas Dievo akivaizdoje“.