Švedijos karaliaus Gustavo Adolfo duktė Kristina, pastebėjusi prieštaravimus protestantų pamoksluose, tyrinėdama katalikų raštus įsitikino Katalikų Bažnyčios tiesa. Negalėdama sėdėti protestantų sostoje kaip katalikė, ji atsisakė karūnos, priėmė katalikybę ir baigė gyvenimą Romoje.

Kristina, didžiojo katalikų priešo, Švedų karaliaus Gustavo Adolfo duktė, pastebėjo, kad tarp protestantų pamokslininkų labai daug vieni kitiems prieštaravimo. Norėdama sužinoti, ar ir Katalikų Bažnyčioje yra tokių prieštaravimų, ji ėmė skaityti rimtus katalikų raštus. Pagaliau pasišaukė katalikų ir protestantų tikybos žinotojus ir klausinėjo juos apie įvairius tikėjimo dalykus. Čia Kristina galutinai įsitikino, kad tik katalikų tikėjimas yra tikrasis Kristaus tikėjimas. Bet Švedijos karalių soste katalikas valdovas negalėjo sėdėti. Todėl Kristina po trijų karaliavimo metų atsisakė nuo Švedijos sosto, iškeliavo Belgijon ir Briuselio mieste priėmė katalikų tikėjimą. Gyvenimą užbaigė Romoje. Mirė 1689 m., sulaukusi 63 amžiaus metų. Jos kūnas palaidotas didžioje Šv. Petro bažnyčioje.