Šv. Vladislovas, Vengrijos kunigaikštis, kovoje pamatęs huną, nešantį krikščionę mergaitę į nelaisvę, sušuko mergaitei šokti nuo arklio. Taip mergaitė buvo išgelbėta nuo išniekinimo.

Šv. Vladislovas, Vengrijos karaliaus Belos sūnus, tėvui mirus, drauge su savo broliu Geza atsisakė nuo sosto, nes norėjo, kad Vengrijos karaliumi būtų jo brolėnas Saliamonas. Neilgai trukus hunai užpuolė vengrus. Vladislovas taip narsiai gynė tėvynę, lyg tartum patsai būtų buvęs karalius, ir nugalėjo priešą. Viename mūšyje užmušė keturis hunus, pagaliau penktasis jį patį sunkiai sužeidė. Tuo tarpu Vladislovas pamatė, kad vienas hunas nešasi į nelaisvę krikščionę mergaitę. Kaip krikščionis kareivis, norėjo apginti ją nuo išniekinimo, bet, būdamas pats sužeistas, negalėjo pasivyti priešo. Tuokart garsiai sušuko mergaitei: „Šok nuo arklio ir trauk drauge su savim huną!“ Mergaitė šoko nuo arklio ir nusitraukė drauge huną. Vladislovas pribėgęs išlaisvino iš huno glėbio mergaitę, ir taip ji nesutepta buvo grąžinta tėvams.