Pasakojimas apie žydą muziką Hermaną Koną Paryžiuje, kuris atsivertė į katalikybę po to, kai, vadovaudamas chorui procesijoje su Švč. Sakramentu, pajuto didelį dvasinį pasikeitimą. Jis tapo uoliu kataliku, vėliau įstojo į karmelitų vienuolyną ir mirė, užsikrėtęs slaugydamas sužeistus kareivius. Pasakojimas iliustruoja Eucharistijos galią atsivertimui.

1847 m. Paryžiuje perėjo į katalikų tikėjimą žydas muzikas Hermanas Konas. Kartą šv. Valerijaus bažnyčios chorvedys negalėjo nueiti į gegužines pamaldas ir chorui vadovauti pasiuntė savo draugą muziką H. Koną. Procesija su Švč. Sakramentu padarė Konui tokį įspūdį, kad jis visai atsimainė dvasioje ir nutarė pereiti į katalikų tikėjimą. Dar tais pačiais metais jis buvo pakrikštytas ir pasidarė uoliu kataliku. Vėliau Konas įstojo į Karmelitų vienuolyną ir gavo Augustino vardą. Tėvas Augustinas mirė 1871 m., užsikrėtęs ligoninėje beslaugydamas sužeistus kareivius.