Pilnos varpos lenkiasi, o tuščios didžiuojasi.

Išėjo sykį ūkininkas su mažučiu sūnumi Petreliu į lauką pasižiūrėti, ar pjautini jau rugiai. „Sakyk man, tėtuši, kodėl vieni rugių stiebai taip palinkę žemyn, o kiti stati stovi aukštyn iškeltomis varpomis? — klausė berniukas. — Ar nebus statieji geriausi, kad prieš juos kiti taip žemai lenkiasi?”

Tėvas nuriškė porą varpų ir tarė: „Žiūrėk, šita varpa, kuri taip droviai lenkėsi žemyn, pilna gražiausių grūdų, o štai antroji, kuri taip didžiuodamos kėlėsi aukštyn, visai tuščia“.