Pasakojimas apie Šv. Alfonsą Liguorį, kurio vienuolyne pritrūko maisto. Jis meldėsi prie Švenčiausiojo Sakramento ir prašė Jėzaus pasigailėti. Netrukus prie vienuolyno vartų atsirado turtinga ponia su gausia išmalda. Pasakojimas pabrėžia Švenčiausiojo Sakramento galią ir maldos išklausymą.

Šv. Alfonso Liguorio vienuolyne kartą pritrūko maisto. Nesant ko duoti pietums, didis Marijos mylėtojas šv. Alfonsas pirma prašo Švč. Marijos užtarimo, o paskum nueina į zakristiją, apsivelka kamža ir atsiklaupia prie Švč. Sakramento. Valandėlę pasimeldęs, prisiartina prie Švč. Sakramento durelių, išlengva pabarškina ir taria: „Viešpatie, mano Dieve, aš tikiu, kad Tu čia esi. Štai, mes vargšai neturime duonos. Pasigailėk mūsų, Viešpatie!“ Šv. Alfonsas sugrįžta į savo kambarį, ir prie vienuolyno vartų atsiranda turtingos ponios su gausia išmalda.