Šv. Norbertas, basas ir prastais rūbais, atvyko į Magdeburgą kaip arkivyskupas. Durų sargas jo nepažino ir palaikė elgeta. Tai parodo nuolankumą ir paprastumą.

Kada Šv. Tėvas paskyrė šv. Norbertą Magdeburgo arkivyskupu, jis, basas ir prastais vienuolio drabužiais apsivilkęs, įėjo į tą miestą. Kai iš katedros bažnyčios iškilmingai vedamas ėjo į vyskupo rūmus, durų sargas, jo nepažindamas, nenorėjo įleisti. Ponai ir dvasininkija jau įėjo; durų sargas, matydamas šv. Norbertą basą ir prastai apsirėdžiusį, tarė, kad tai koks nors atkaklus elgeta nori įeiti į rūmus. Užtat subarė jį, tardamas: „Šalin iš čia, yra ten jau gana daug elgetų!“ Kažkas pasakė tarnui, kad tai yra arkivyskupas. Išsigandęs, tarnas norėjo bėgti. Tuokart Norbertas, šypsodamasis, tarė jam: „Nebėk, mano brolau, tu mane geriau pažįsti už tuos, kurie mane verčia apsigyventi tuose rūmuose.“