Ponas, neturėdamas pinigų, negalėjo duoti išmaldos elgetai, bet draugiškai su juo pakalbėjo. Elgeta teigė, kad ponas savo draugiškumu padarė jam daugiau, nei pinigais, nes parodė savo gerumą ir dalelę savo širdies.

Kartą vienoje Londono gatvėje sėdėjo elgeta ir rinkė sau išmaldą. Vienas ponas prašomas jo sušelpti ėmė ieškoti savo kišenėse pinigų, bet nieko nerado. Matyt, buvo pamiršęs pasiimti piniginę. Ką jis darys? Priėjo prie elgetos, maloniai atsiprašė ir draugiškai su juo valandėlę pakalbėjo. Kai ponas atsisveikino, elgeta jam tarė: „Labai dėkoju, pone! Tamsta savo draugiškumu man daugiau padarei, negu kad būtum suteikęs man keletą centų. Tamsta parodei man savo gerumą ir tuo davei man dalelę savo širdies.“