1902 metais buvo didelis žemės drebėjimas Martinikos saloje, kur buvo sugriautas St. Pierre miestas su 30 000 gyventojų. Uoste buvo daug laivų, iš kurių tik 30 prancūzų kreiserių pasisekė išsigelbėti. Nesuspėjusius išsigelbėti laivus apipylė išsiveržę iš žemės ugniniai pelenai, viską ugnimi paversdami. Ant vieno laivo pasirodė moteriškė, nešina vienerių metų kūdikiu. Nebepakęsdama ugninių pelenų lietaus, moteriškė suklupo ir susikūprino, kaip vištelė, apgaubdama savimi kūdikį. Po baisaus įvykio rado tą moteriškę suanglėjusią, bet kūdikis buvo gyvas. — Arabai, eidami pas motiną, iš didelės jos pagarbos, apavą palieka prieškambaryje.