Per krikščionių persekiojimą kareivis Barlaamas atsisakė aukoti pagonių dievams. Nepaisant žiaurių kankinimų, jis išlaikė tvirtumą ir neišsižadėjo savo tikėjimo.

Pirmųjų amžių krikščionių persekiojimo metu buvo sugautas vienas sodietis vardu Barlaamas ir atvestas pas Jupiterio statulą. „Berk smilkalų į ugnį ir aukok mūsų dievams!“ paliepta jam. „Ne, to nedarysiu!“ ramiai atsakė Barlaamas. Pradėjo jį kankinti, bet viskas veltui. Galop rankos buvo prievarta ištiestos ant ugnies ir į delnus įpilta smilkalų. „Išberk smilkalus ir būsi laisvas!“ — „Ne, to nedarysiu!“ atsakė Barlaamas. Ir taip pasiliko stovįs ištiestomis rankomis. Liepsnos auga, ugnis jau liečia rankas, degina kumštyse sugniaužtus smilkalus, bet jis stovi. Ugnis sudegino rankas, sudegino smilkalus, bet plieninė kentėtojo širdis neišsižadėjo savo Dievo.