Popiežius Sikstas V, kilęs iš neturtingos šeimos, sunkiai dirbo ir mokėsi net ganydamas bandą. Jo atkaklumas ir pasiryžimas padėjo pasiekti aukščiausią postą Bažnyčioje.

Šv. Tėvas Sikstas V buvo kilęs iš neturtingos šeimos. Kol įsigalėjo, tėvai leido savo brangųjį sūnų į Fermo mokyklą. Bet nebegalėdami už mokslą užsimokėti, vaiką iš mokyklos atsiėmė. Vaikutis nenusiminė. Ganydamas bandą mokėsi iš knygų, kurias draugai jam atnešdavo. Tai pastebėjo vienas pranciškonas, kuris apsiėmė mokėti už mokslą, o tėvai turėjo atleisti jį nuo ganymo. Taip uolusis berniukas vėl pasivijo savo draugus, nors jis alkanas eidavo į Fermo mokyklą ir grįžęs mokydavosi prie menkos šviesos. Kada jisai pirmą kartą atėjo į Romą, buvo alkanas ir basas. Geri žmonės, matydami jo skurdą, sumetė jam kiek pinigų, bet jų neužteko maistui ir avalynei nusipirkti. Ilgai jisai galvojo ką pirkti: nusipirksi duonos, neužteks avalynei, o jam taip norėjosi apsiauti, nes dideliame mieste, kur visi apsiavę, basam buvo nepatogu. Kada jis taip užsimąstęs stovėjo prie vienos krautuvės, pastebėjęs pirklys neiškentė ir paklausė, ko jam reikia. Vaikinas taip nuoširdžiai, taip atvirai išsipasakojo, jog pirklys pasigailėjęs jį sočiai pavalgydino, o už savo pinigus jis jau galėjo ir avalinę nusipirkti. Praėjo daug metų. Vienuolių priglaustas tas vaikinas išėjo mokslus ir buvo įšventintas į kunigus, vėliau į vyskupus ir pakeltas į kardinolus. Pagaliau (1585 m.) buvo išrinktas popiežiumi, priimdamas Siksto V vardą. Taip išaukštintas jisai nesidrovėdavo prisiminti skurdaus pirmojo savo atsilankymo į Romą.