Berniukas, lankydamas katekizmą, sužinojo apie pasninką penktadieniais ir atsisakė valgyti mėsą. Nepaisant tėvo bausmės ir motinos siūlymo, jis laikėsi Bažnyčios mokymo, teigdamas, kad reikia klausyti Dievo labiau nei žmonių. Jo tvirtumas paveikė tėvus ir šeima susitaikė.

Vienoje prancūzų šeimoje jau seniai nebesilaikyta pasninkų. Taip buvo auklėjami ir vaikai. Bet vienas sūnus, lankydamas katekizmo pamokas, sužinojo, kad penktadieniais draudžiama valgyti su mėsa. Nutarė tą dieną nebevalgyti mėsos, nors žinojo, kad dėl to jį tėvai bars. „A, tau pasninkai rūpi! Marš nuo stalo į kambarėlį ir ten išbūsi per visą dieną nieko nevalgęs,“ tarė supykęs tėvas. Vaikas ir pasišalino nuo stalo. Motinai jo pagailo. Kai tėvas popiet išvyko, ji nunešė badaujančiam vaikui valgyti. Bet šis valgymo nepriėmė, tardamas: „Aš turiu klausyti tėvo įsakymo. Bet kai jūs man įsakote neklausyti Bažnyčios, aš to negaliu daryti. Mus kunigas iš Šv. Rašto mokė, kad reikia daugiau klausyti Dievo, negu žmonių.“ Motina, vaiko pamokymo išklausiusi, apsiverkė iš susijaudinimo. Ir tėvas, sužinojęs, vaiką pabučiavo. Taip šeima susitvarkė.