Pasakojimas apie kunigą Hamburge, kuris, eidamas nešti Švenčiausiojo Sakramento ligoniui Elbės upės krante, sėdo į pramogų garlaivį. Orkestro muzikantai, pamatę, ką jis neša, nustojo groti ir sugrojo galingą Švč. Sakramento giesmę „Šlovink Viešpatį, Sione!“. Kunigas džiaugėsi matydamas, kaip katalikai išdrįso viešai išreikšti pagarbą Kristui. Pasakojimas pabrėžia Eucharistijos ir viešo tikėjimo išpažinimo svarbą.

Tai buvo dideliame Vokietijos uoste Hamburge. Dauguma Hamburgo gyventojų yra protestantai. Katalikų čia tėra saujelė. Čia kiekvieną sekmadienį Elbės upe plaukioja visa eilė pramogų garlaivių. Iš jų skamba dažnai linksmos dainos ir orkestrų garsai. Taip praleidžia savo popietinį laiką nemaža dalis Hamburgo gyventojų. Kartą katalikų klebonas buvo staiga pašauktas pas ligonį, kuris gyveno toliau nuo Hamburgo ant vieno Elbės upės kranto. Kunigas pasiėmė Švč. Sakramentą ir nusiskubino į uostą ir sėdo į vieną triukšmingą garlaivį. Jam einant garlaivio deniu, orkestro muzikantai tuojau pastebėjo, kokį nepaprastą Svečią jis nešasi su savimi. Staiga viskas nutilo, ir netrukus suskambėjo galinga Švč. Sakramento giesmė „Šlovink Viešpatį, Sione!“ (Lauda Sion). Koks buvo to kunigo džiaugsmas, išgirdus tą iškilmingą bažnytinį himną iš būrio katalikų, kurie išdrįso protestantų ir visokių atšalėlių minioje taip gražiai išreikšti pagarbą savo Vadui ir Karaliui!